Autorinių Marijos Mendelės-Leliugienės sukurtų neuroedukacinių metodų įtaka žmogaus telomerų ilgio dinamikai

Tyrimo idėja

Mintis dėl tyrimo reikalingumo kilo neuroedukacinių metodų autorei Marijai Mendelei-Leliugienei sisteminant trimačio asmenybės ugdymo studijos duomenis. Pastebėta, kad daug vaikų ir suaugusiųjų paskutinio pokalbio metu arba praėjus keletui mėnesių po individualių neuroedukacinių užsiėmimų teigia atsikratę įvairių negalavimų ir problemų: psichosomatinių skausmų, nemigos, įkyrių minčių, baimių ir kitko, apie ką nebuvo kalbėta. 

Nobelio premijos laureatė prof. E. Blackburn įrodė, kad įvairios streso mažinimo technikos apsaugo telomerus (slopina jų trumpėjimą), taigi pristabdo žmogaus organizmo senėjimą.

Dėl galimybės atlikti Lietuvoje unikalų neuroedukacinių metodų poveikio žmogaus sveikatai tyrimą konsultuotasi su genetiku prof. dr. Danieliumi Serapinu. Vienos konferencijos metu ir nuspręsta tai padaryti.

Tyrimas

Tyrimui atlikti pasirinkta šiuolaikinė telomerų ilgio matavimo metodika, taikyta ir atliekant NASA dvynių tyrimą: https://www.nasa.gov/twins-study/research. Tyrime dalyvavo dvi moterų grupės: tiriamoji ir kontrolinė. Kiekvieną sudarė po 10 skirtingo amžiaus moterų.

Kontrolinė grupė rinkta pagal 2 pagrindinius kriterijus:

1) tiriamosios grupės moterų amžiaus atitiktį;

2) dalyvavimą M. Mendelės-Leliugienės neuroedukaciniuose užsiėmimuose ir seminaruose (sąlyga – būti nedalyvavus).

Į tiriamųjų grupę įėjo moterys, lankiusios pirmo lygmens neuroedukatorių mokymus ir pareiškusios norą dalyvauti tyrime. 

Vyko 3 praktiniai neuroedukaciniai užsiėmimai. Vieno trukmė – 2 dienos (16 ak. val.). 

Tyrimo tikslas – įvertinti, kaip M. Mendelės-Leliugienės sukurtų neuroedukacinių metodų, suskirstytų į 5 grupes: vizualizacijos, pratimų, kalbos kodų, meditacijos ir kontempliacijos bei dailės terapijos, visuma veikia žmogaus telomerų ilgio pokytį.

Konfidencialumas garantuotas kiekvienai dalyvei suteikiant individualų kodą. Pagal jį paimta kraujo telomerams ir homocisteinui tirti.

Pildytos dvi anketos – streso įveikos bei nerimo ir depresyvumo, taip pat užpildytas klausimynas dėl širdies ir kraujagyslių ligų.
Pirmo ir antro telomerų tyrimo datos parinktos atsižvelgiant į minimaliai reikalingą laiką, būtiną žmogaus telomerų ilgio pokyčiams fiksuoti.

Pirmas tyrimas atliktas 2017 m. gegužės 2 d., antras – 2017 m. lapkričio 14 d.

Tyrimo trukmė: 6 mėnesiai.

Tyrimo pristatymas tarptautiniu mastu

Tyrimas pristatytas tarptautinėse mokslinėse konferencijose, simpoziumuose, kongresuose:

2018 m. Europos žmogaus genetikų kongrese ESHG 2018, Milanas. Tema: The impact of neuroeducational methods on biological and psychological processes of human senescense.

2019 m. Europos psichoneuroendokrinologų kongrese PNEC 2019, Milanas. Tema: The impact of neuroeducational methods on telomere length.

2022 m. Europos klinikinių psichologų simpoziume EACLIPT 2022, Varšuva. Tema: The impact of neuroeducational methods on depression level and telomere length.

Su tyrimu susijusios mokslinės publikacijos

Moksliškai pargrįstos neuroedukacijos srities sąvokos

Minėtuose moksliniuose straipsniuose autoriai plačiau atskleidė neuroedukacijos ir neuroedukacinių metodų sąvokas. Tai labai aktualu šiandien, neuroedukacijai žengiant pirmus žingsnius Lietuvoje. 

Cituojant būtina nurodyti šaltinį: The effect of neuroeducational methods on telomere length dynamics. Autoriai: Danielius Serapinas, Anna Serapiniene, Paulina Simaityte, Inga Daugirdaite, Antanas Valantinas, Marija Mendele Leliugiene
Leidinys: Medical Studies/Studia Medyczne 2020; 36 (2)

Neuroedukacija – tai neuromokslų sritis, grindžiama neurobiologo Giacomo Rizzolatti teorija, kuri tyrinėja žmogaus galimybes keisti požiūrį į gyvenimą ir stresines situacijas.

Neuroedukaciją galima apibrėžti kaip daugialypę discipliną, susidedančią iš kognityvinių neuromokslų, ugdymo psichologijos, edukologinių ugdymo technologijų ir kitų metodų, kurie apima smegenų plastiškumą, žmogaus mąstymą ir asmenybės ugdymą.

Neuroedukaciniai metodai (NEM) remiasi prielaida, kad kiekvienam žmogui būdinga vertikalioji dimensija – dvasia kaip galia gyventi, prigimtinės savigydos ir kūrybos galios. Žmogaus vertybės ir sąmonė yra natūraliai orientuota į gėrį, jis laisvas pasirinkti visavertiškai gyventi, keisti mąstymą, požiūrį, gilintis į galimybes pažinti save. NEM grindžiami tuo, kad žmogaus smegenys yra plastiškos, gali keistis, todėl įmanoma atnaujinti neuronų tinklus. 

Iš viso sukurta 111 NEM. Jie skirstomi į 5 grupes.

1. Vizualizacija. Ji padeda žmogui susimąstyti, o kartais net atsikratyti ydingo mąstymo, suvokti ir įsisąmoninti emocijų valdymo svarbą bei padrąsinti jį prisiimti atsakomybę už savo sprendimus.

2. Pratimai. Tai papildomi 3D ugdymo komponentai, specialiai kuriami norimam ugdymo tikslui pasiekti. Pratimai skiriami atsipalaiduoti, susikaupti, emocijoms atpažinti, suvaldyti ir išveikti, o į juos įeinantys testai – savidiagnostikai, „kaip ir kur aš esu čia ir dabar“. NEM pratimai padeda įgyti, suvokti ir įsisąmoninti žinias apie fizinę, emocinę, minčių, vaizduotės ir dvasios higieną, pamatyti tikrovę, pažadinti sąmonės galias.

3. Kalbos kodai (KK). Tai žodžių junginiai, taikomi savistabai, savivokai, saviintegracijai, tikrovės suvokimui, mąstymo ir elgesio korekcijai. Taikant KK sudaromos sąlygos atleisti sau pačiam ir kitiems, motyvuojama pasirinkti gyventi, atrasti gyvenimo prasmę.

4. Meditacija ir kontempliacija. Tai padeda įveikti stresą ir leistis į gilesnį, subtilesnį savęs pažinimą.

5. Dailės terapijos metodai trimačiam (3D) asmenybės ugdymui. Jie sukurti atsižvelgiant į emocinę žmogaus atmintį ir psichoemocinei bei dvasinei sveikatai keliamus tikslus, kai akcentuojamas paties žmogaus apsisprendimas keisti požiūrį, mąstymą ir gyvenimo būdą. Emocinė žmogaus atmintis sudaro unikalias sąlygas prisiminti išgyvenimus sukėlusius jausmus, emocijas, būsenas ir tai panaudoti kaip pagrindinį savireguliacijos šaltinį, leidžiantį tobulėti, pažinti save, plėtoti savo sąmonės galias savigydai ir kūrybai.